Sausio pradžia
Sausio pirmąją savaitę, vos tik grįžę iš Lietuvos, turėjome iš karto įsivažiuoti į intensyvų semestro baigiamąjį laikotarpį, todėl daug apie ją nekalbėsiu. Bet savaitė po jos buvo tikrai linksmesnė ir šiek tiek išskirtinė.
Savaitė prasidėjo nauju moduliniu kursu apie laišką efeziečiams su įspūdingai smagiu ir energingu dėstytoju iš Kalifornijos. Dėl karantino apribojimų pamokos vyko nuotoliniu būdu.
Mokėmės daug kontekstualios informacijos tiek apie laiško turinį, tiek apie jo parašymo aplinkybes. Nepaisant didelio informacijos kiekio, tris kartus teko rašyti testus iš to, ką mokydavomės dieną prieš tai. Taigi ilsėtis nebuvo kada.
Lietuvos ilgesys ir sausio 13 Vengrijoje
Nepaisant didelio mokslų krūvio, paskutiniu metu pastebėjome, jog ilgėdamiesi Lietuvos kartu patiriame ir padidėjusį sąmoningą patriotizmą jai. Todėl nusprendėme sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio proga suorganizuoti minėjimą Vengrijoje!
Dieną prieš atsispausdinome ir nusispalvinome dirbtines Neužmirštuoles, kurias kitą rytą įsisegėme ne tik mes, bet ir kiti lietuviai ir kai kurie užsieniečiai (įdomu tai, kad šios gėlytės „neužmiršuolėmis“ yra vadinamos ir kitomis kalbomis).
Atėjus vakarui sukrovėme laužą ir pakvietėme žmones prisijungti prie minėjimo. Džiaugėmės ne tik laisve Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio vietose. Taip pat vakarą palydėjome malda už laisvę tose šalyse, kuriose vyksta neramumai šiais laikais. Minėjimą užbaigėme šlovinimu ir giesmėmis.
Arno šaukimas į kariuomenę
Nežinia kaip taip sutapo, bet kaip tik kitą dieną, paskelbė 2021 metų sąrašus į Lietuvos privalomos karo tarnybos mokymus ir aš patekau į sąrašo patį viršų. Tai reiškia, jog mane ne tik pašaukė į tarnybą, bet ir reikalauja, jog prisistatyčiau iki vasario 9 dienos į Alytaus rajono karinį poligoną.
Šiek tiek nusiminęs ir dar neatsitokėjęs, bandžiau nenusivilti ir ieškoti išeities. Kitą dieną paskambinau į Alytaus poligoną ir sužinojau, kokius dokumentus turėčiau pateikti, kad galėčiau atidėti karo tarnybą studijų metu. O galbūt ir visam laikui.
Po dviejų savaičių gavau atsakymą, jog privalomoji karo tarnyba atidėta.
Studentiškas gyvenimas
Vieną penktadienio vakarą kartu su kitais studentais, mūsų mažame butuke, turėjome filmo „American Gospel – Christ Alone“ peržiūrą. Kadangi vėlai baigėme žiūrėti, tai diskusijas teko nukelti į kitą dieną prie pietų stalo.
Be to, viena misionierių pora iš Brazilijos kiekvieną pirmadienį pradėjo vesti grupelę susituokusioms ir susižadėjusioms poroms. Jau turėjome tris susitikimus, per kuriuos mes kartu su kitomis keturiomis poromis skaniai pavakarieniaujame, o tada dalinamės patirtimi, išgyvenimais ir sunkumais. Kartu nagrinėjame tai, ką Biblija moko apie santykius ir drąsiname vieni kitus.
Semestro pabaiga
Pirmą pusmetį pavyko užbaigti labai gerai. Per daug nepervargome, nes su Dievo pagalba ir disciplina sugebėjome viską perskaityti ir atlikti laiku. Aišku, kartais buvo ir nemažai streso. Pavyzdžiui, vieną savaitę teko rašyti šešis testus. Be to, turėjome parašyti du egzaminus bei pristatyti vieną baigiamąjį projektą. Dievas tikrai laimino šį laikotarpį ir pirmąjį semestrą baigėme iš visų mokomųjų dalykų surinkę daugiau nei 90% visų taškų. Keletą modulių pavyko užbaigti netgi surinkus 100% taškų (maksimaliai).
Nusprendėme su jumis pasidalinti vieno iš projektų vizualine medžiaga, kurią turėjome paruošti hermeneutikos klasei. Reikėjo pristatyti vergo Onesimo istoriją, aprašytą laiške Filemonui, sekmadieninės mokyklėlės vaikams. Kartu su Gabriele nusprendėme, jog geriausia tai įgyvendinti sukūrus trumpą animacinį filmuką. Jeigu jus domintų peržiūrėti mūsų linksmą dviejų minučių modernią interpretaciją apie Filemono ir Onesimo istoriją, tai galite padaryti paspaudę nuorodą čia:
Tarnystės
Jei kas pasakytų, jog karantino metu nėra galimybių tarnauti, mes tikrai nesutiktume. Pastaruoju metu Dievas mums suteikė itin gerų progų tarnauti. Apie jas šiek tiek daugiau dabar ir pasidalinsime.
Pranešimas mokykloje
Gruodžio gale mano buvusi mokykla (kurią baigiau šią vasarą) paskelbė, jog ieško baigusių gimnazistų, kurie galėtų pasidalinti savo gyvenimo patirtimi „Alumni“ dienai. Sugalvojęs pranešimo temą, pasimeldęs ir daug nesvarstęs nusprendžiau užpildyti aplikaciją. Tema skambėjo taip: „Kaip nubrėžti sveikas ribas visuomenei ir supančiai aplinkai, jog apsaugotume vidinį identitetą?”. Taigi su dideliu nuoseklumu pradėjau ruoštis paskaitai. Didelis ačiū asmeniniam mentoriui Joshua B., kuris man itin padėjo pasiruošti pranešimui.
Paskaitos metu išsakiau idėją, jog norėdami turėti sveikas ribas, mes turime turėti objektyvų moralinį pagrindą, pagal kurį galėtume daryti išvadas, ar mūsų brėžiama riba yra morali ir teisinga ar ne. Neišvengiamai turėjau paaiškinti, ką aš laikau objektyviu moralės pagrindu. Tad ir pasidalinau, jog geriausias objekyvus moralės pagrindas yra Dievas ir Biblija.
Pirmą kartą per 20+ metų ši diena buvo organizuojama nuotoliniu būdu. Ir tik dėl šios priežasties galėjau dalintis pranešimu būdamas už 1500 km nuo mokyklos. Beje, paskaitą išgirdo minimum 104 dalyviai, kurie buvo prisijungę prie ZOOM platformos. Dėkoju Dievui, už šią suteiktą galimybę!
Penktadienio jaunimo grupelės
Kita puiki tarnavimo galymybė atsirado dėl to, kad esu persirgęs COVID-19 ir turiu įgytą imunitetą dar keletui mėnesių. (Apie tai plačiau skaityti mūsų praitame dienoraščio įraše: Gruodis) Todėl dabar penktadienio vakarais su keletu vengrų vaikinų važiuojame ir tarnaujame jaunimo grupelėje vienoje iš Budapešto bažnyčių.
Namų bažnyčia
Kadangi dėl karantino ribojimų nebegalime turėti bažnyčios susirinkimų sekmadieniais, mūsų institute, su grupele iniciatyvių žmonių nusprendėme įkurti laikiną namų bažnyčią. Joje susitarėme rinktis kiekvieną sekmadienį ir atlikti visą bažnyčios tarnystę tik su 10 narių (tai maksimalus leidžiamas skaičius žmonių vienoje patalpoje Vengrijoje). Dėl mažo narių skaičiaus visiems tenka po smulkią tarnystę: vienas veda šlovinimą, kitas maldą, trečias – dalinasi žodžiu.
Kaip tik paskutinį sekmadienį turėjome pirmąjį susirinkimą ir jis buvo labai sėkmingas. Gabrielė gavo progą pasitarnauti giesmėmis ir balsu, o aš galėjau pravesti bendrą maldą už narių poreikius. Meldžiamės, jog ir toliau galėtume rinktis ir šlovintį Viešpatį mūsų mažoje ir jaukioje namų bažnyčioje.
Kvietimai į svečius
Labai smagu, jog instituto darbuotojai dažnai kviečia studentus į svečius (ypač po to, kai dauguma mūsų persirgo COVID-19). Taip galima labai smagiai ne tik pabendrauti, bet ir padrąsinti vienas kitą šiuo niūriu ir slogiu laikotarpiu. Dažnai tokius vakarus praleidžiame tiesiog ramiai gerdami arbatą ir mėgaudamiesi smagiomis akimirkomis žaisdami stalo žaidimus. Ačiū visiems WOL instituto darbuotojams už atviras duris ir dosnią širdį!
Linkėjimai
Taip praėjo mūsų sausis. Ačiū už maldas, palaikymus ir padrąsinančias žinutes, kurias gauname iš jūsų. Linkėjimai draugams ir skaitytojams tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų pasaulio kampelių!
—Arnas Valentukonis
